Meno edukacija – vieninga, bet skirtinga

Rėkti, šnabždėti arba prabilti liūliuojamai ramiu tonu, lyg sektų pasaką, gali ne tik kiekvienas iš mūsų, bet ir spalvos. Vadinasi, spalvoms taip pat aktualūs susikalbėjimo dėsningumai. Liepos 29–31 d. Gdanske (Lenkija) šią temą gvildeno tarptautinio projekto „Pažink svetimšalį“ suburtų meno centrų atstovai. Pradėję nuo Jurijaus Vasiljevo parodos „Russian Red“, kurią vienokia ar kitokia forma pamatys visų trijų miestų partnerių publika, jie ieškojo patrauklių ir aktualių meno edukacijos formų.
Kaliningrade veikiančio Nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos skyriaus (Rusija), Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) ir Gdansko šiuolaikinio meno centro Łaźnia (Lenkija) drauge įgyvendinamo projekto kuratoriai bei edukatoriai kūrybinių dirbtuvių metu domėjosi aktualia meno traukos situacija savo atstovaujamuose miestuose ir modeliavo skirtingus edukacijos būdus, pritaikytus prie konkrečios auditorijos poreikių.
Anot Nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos skyriaus vadovės Jelenos Cvetajevos, žinomo kaliningradiečio dailininko J. Vasiljevo, atstovaujančio aktualiojo meno krypčiai, medijų projektas „Russian Red“ (rusiška raudona) interpretuoja XX a. Rusijos, kaip totalios mitinės ir ideologinės raudonos spalvos viešpatijos, įvaizdį.
Projektą sudaro foto- bei videoinstaliacijos. Jas parodos metu pamatys Gdansko bei Kaliningrado auditorija. Klaipėdoje J. Vasiljevas lankysis rudenį: menininkas kurs rezidencijoje, pristatys savo veiklą ir dalyvaus susitikime su publika.
Raudona – istoriškai tradicinė Rusijos spalva – praėjusiame amžiuje įgijo represyviojo režimo įtaigos, įkvėptos socializmo statybų, karų, komunalinės buities, ekonomikos griūties, abejingumo, ir rado savo vietą tiek avangardiniame mene, tiek kiče.
Kolektyvinės rusų atminties dalimi tapusi raudona spalva žadina asociacijas ir kaimyninių šalių gyventojams. Šios yra gana skirtingos: nuo aistros ir meilės simbolikos iki vis slopstančių sąsajų su komunizmu. Skiriasi ir šalių kultūrinis kontekstas, centrų veiklos ypatybės. „Kiekviename mieste – vis kitokia parodas lankanti publika bei šiuolaikinio meno kultūra“, – dalijosi įspūdžiais KKKC direktorius Ignas Kazakevičius. Prie situacijos siekiama taikyti ir edukacijos būdus.
Gdansko šiuolaikinio meno centras turi lygiaverčius padalinius, įsikūrusius dviejuose senuose, toli vienas nuo kito esančiuose, bet panašios socialinės vertės neprestižiniuose rajonuose. Pirmasis centras buvo įkurtas praėjusiame amžiuje, antrasis padalinys – 2008-aisiais. Suteikti pridėtinės vertės ne pačioms patraukliausioms miesto vietoms įtraukiant menininkų veiklą yra miesto vystymo strategijos dalis, drauge padedanti išsaugoti ir aktualizuoti istorinį paveldą. Centro planuose – menininkų idėjų įkvėpta vaikų žaidimų aikštelė, bendruomenės sodas.
Kaliningrade šiuolaikinio meno sektorius – uždarokas. Čia veikiantis šiuolaikinio meno centras iki šiol neturi iki galo sutvarkytų ekspozicijos salių, o meno pažinimo tradicija visuomenėje plačiąja prasme yra erdvė edukatorių darbui.
Projekto partnerių gretose KKKC – vienintelis ne šiuolaikinio meno centras; jame eksponuojamos plataus žanrinio ir estetinio spektro parodos. „Šiuolaikinis menas klaipėdiečių tebėra vertinamas rezervuotai, palankiau žvelgiama į tradicinę, nesudėtingą išraišką“, – sakė I. Kazakevičius.
Rengdami bendrą projekto „Russian Red“ edukacinį planą partneriai siekė, kad kiekvienas miestas turėtų savo veiksmų planą, pritaikytą prie individualių aplinkybių. Taigi Gdansko meno renginių organizatoriai orientuosis į amžiaus požiūriu įvairią auditoriją nuo vaikų – ypač vaikų – iki senjorų ir ekskursiją po parodą papildys karpinių iš popieriaus kūrybiniais užsiėmimais. Rusai išnaudos rudenį bet kuriame parke prieinamas gamtines medžiagas ir kvies į vadinamąsias raudonų lapų kūrybines dirbtuves. Abiejų šalių edukatoriai akcentuos taikomąją pažintį su raudonos spalvos tekstūra ir faktūra – įvairiais raudonais atspalviais bus perdažomi buities daiktai ir drabužiai.
Klaipėdiečiai, pateisindami kultūrų komunikacijos organizatorių vardą, inicijuos menininko J. Vasiljevo pokalbį su parodos kuratoriumi E. Umanskiu, kurį moderuos meno edukatorė iš Kaliningrado. Trijų dalyvių požiūriai atskleis raudonos spalvos asociacijas arba raudonos esmę šiuolaikinėje kultūroje. Po diskusijos visi bus kviečiami dalyvauti plakatų kūrybinėse dirbtuvėse – dėl savo vizualinio plokštumo ir ryškumo raudona spalva puikiai tam tinka.

Valerija Lebedeva

Projektas „Pažink svetimšalį“ įgyvendinamas pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo abipus sienos 20072013 m. programą. Pagrindinis programos, finansuojamos Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos Federacijos lėšomis, tikslas – stiprinti Lietuvos, Lenkijos bei Rusijos bendradarbiavimą plėtojant dvišalius ir trišalius santykius.

ES sudaro 27 šalys narės, nusprendusios pamažu sujungti savo praktinę patirtį, išteklius ir kurti bendrą ateitį. Per 50 metų plėtros laikotarpį, puoselėdamos kultūrinę įvairovę, toleranciją bei asmens laisves, jos drauge sukūrė stabilumo, demokratijos ir darnaus vystymosi erdvę. ES siekis – skleisti savo vertybes ir dalytis pasiekimais su kaimyninėmis šalims ir tautomis.

Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo abipus sienos 20072013 m. programa siekiama skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi ES bei Rusijos pasienio regionuose sprendžiant bendras problemas ir iššūkius, skatinant kaimyninių tautų bendradarbiavimą. Pagal šią Programą Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų ne pelno organizacijos kartu su partneriais iš Kaliningrado srities įgyvendina bendrus projektus, finansuojamus ES ir Rusijos Federacijos lėšomis.

Šis tekstas parengtas naudojantis Europos Sąjungos parama pagal 20072013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo abipus sienos programą. Už jo turinį, kuris jokiomis aplinkybėmis neatspindi Europos Sąjungos pozicijos, atsako Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.