Gytis Skudžinskas "Tyla"

Gyčio Skudžinsko personalinė paroda „Tyla“

Kovo 9 d. 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Didžioji Vandens g. 2) Gytis Skudžinskas pristatė savo fotografijų projektą „Tyla / Silence“ bei autorinį albumą tuo pačiu pavadinimu.
Knygą apie G. Skudžinsko kūrinius papildo specialiai šiam leidiniui parašyti Jurijaus Dobriakovo, Agnės Narušytės, Rolando Rastausko tekstai.
Tyla meno kontekste turi ilgą garbinimo tradiciją. Daugelio „rimto“ meno mylėtojų įsitikinimu, tyla „pasako“ daug daugiau nei žodžiai, nes yra nepalyginamai talpesnė. Įprastas, įkūnytas žodis šioje(modernistinėje) mąstymo sistemoje yra baigtinis, suvaržytas, ankštas, netobulas. O tyla šia prasme yra tas Žodis, kuris „buvo pradžioje“ - dar neturintis kūno ir todėl potencialiai reiškiantis Viską. Tyla moderniajame mene – ar tai būtų kinas, tapyba ar fotografija – visada yra transcendentinė ir egzistencinė, perkrauta žmogiškų prasmių.

Visai kitaip yra postmoderniajame mene, kuriame, jei tik jis yra sąžiningas pats sau, „nėra nieko anapus diskurso“, anot J. Derrida maksimos. Tyla čia yra diskursyvi, dalinė, turinti ne visa apimančią transcendentinę prasmę, bet daugybę prieštaringų reikšmių; įžūliai įsiveržianti į paties kalbėjimo vidų ir tuojau pat ironiškai susisprogdinanti. Čia ji dažniausiai nėra tai, kas atrodo. Ji – netikras auksas, kuris žiba ne tam, kad apgautų, bet pirmiausia tam, kad demaskuotų „tikro“ aukso netikrumą.

Pastaroji frazė puikiai apibūdina Gyčio Skudžinsko ciklą „Tyla“. Kiekviename abstrakčiame kadre mes matome tarsi aukso pjūvį – bet ne tą, kuris žymi tobulą proporciją tarp dviejų dalių, o kitą, kuris žymi plyšį, trūkį pačiame „aukse“, „prasmingos tylos“ neįmanomybę. Už šios linijos – šio horizonto – nieko nėra, kaip nieko nėra anapus deridiško diskurso. Bendrojoje reliatyvumo teorijoje egzistuoja tokia sąvoka: įvykių horizontas. Kalbant paprastai, tai yra erdvėlaikio riba, už kurios vykstantys procesai ar įvykiai nėra matomi išoriniam stebėtojui – pavyzdžiui, sfera, gaubianti juodąją skylę, iš už kurios mūsų nepasiekia jokie signalai. „Tylos“ ciklo darbai vaizduoja vizualią tylą kaip tokį „įvykių horizontą“ – už jos nieko nėra ir spėlioti, kokios gelmės ten galėtų slypėti, nėra jokio reikalo.

Gytis Skudžinskas, priešingai, tyli taip, kad žiūrovo akis pamažu priverčiama suvokti visą šio prasmės ieškojimo tyloje absurdiškumą. Jis demonstruoja, kad šis instinktyviai pasirenkamas kelias yra klaidingas. Tai, ką jis vaizduoja savo darbuose, ir yra tyla. Ir nieko daugiau.

Ciklo „Tyla“ darbai eliminuoja orientacinius erdvės ir laiko parametrus bei siekia kalbėti apie perpildytą atvaizdo reprodukcijų rinką.
Fotografija be įvykio / pranešimo dezorientuoja stebėtoją bei naikina regėjimo kaip greito pažinimo patirtį. Gamtoje, viešose ir privačiose erdvėse užfiksuoti atvaizdai suvokėjui netransliuoja aiškių tos erdvės parametrų, bet priešingai, jungiasi į tęstinę vizualinę konstrukciją, kurios pagrindinis tikslas - ne esamos situacijos reprodukavimas, bet ribos tarp regimo ir suvokiamo, pažįstamo ir svetimo, natūralaus ir socialaus akcentavimas. Jei tylą suprastume kaip protestą prieš nuspėjamą tuščiažodžiavimą, tai šiose fotografijose eliminuojamos perteklinės vizualinės nuorodos.

Iš kitos pusės, asketiškas fotografijų vizualumas cituoja bei permąsto minimalistinės dailės istoriją.

Atskiri fotografijų ciklo „Tyla“ darbai jau rodyti Ukrainoje, Rusijoje, Prancūzijoje ir Slovakijoje. Visa serija ir albumas praėjusį rudenį pristatyti „Prospekto“ galerijoje Vilniuje. Knyga „Tyla / Silence“ paskelbta laureate knygos meno konkurse „Vilnius knygų mugėje 2011“.

Parodos atidarymo dieną, t.y. kovo 9 d. 15 val. kviečiame į ekskursiją po parodą su jos autoriumi, kurios metu kartu pakalbėsime apie tylą, eksponuojamus darbus bei autorinį albumą.

Paroda vyks iki 2011 04 01