Pažadas. Pirma triuko dalis – 04 – Kiva

Aymeric Ebrard

Rugpjūčio 30 d., penktadienį, 17 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodinėse erdvėse (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma ketvirtoji šiuolaikinio meno projekto „Pažadas. Pirma triuko dalis“ paroda/epizodas „Kiva“.

Parodos/epizodo „Pažadas. Pirma triuko dalis – 04 – Kiva“ autorius yra prancūzų menininkas Aymeric Ebrard (gim. 1977), kuris gyvena ir kuria Paryžiuje, tačiau pastaruoju metu kurį laiką praleido Arizonoje (JAV) bei Lietuvoje. Dairydamasis po užsienio šalis per skirtingus laiko sluoksnius jis bando išgirsti pasakojimų, legendų ir mitų rezonansus. Rinkdamas daiktus kaip bendruomenių ženklus ir orientyrus, menininkas stengiasi apčiuopti ištakų, starto tašką, kol galiausiai tampa aišku, kad šis besąs neišvengiamai dinamiškas ir gali generuoti tik naujas bei niekad nesibaigiančias koordinačių sistemas.

 

Pažadas. Pirma triuko dalis

Apie triuką galima galvoti kaip apie kažką apgaulinga. Bet tuomet, kaip yra su šiuolaikiniu fokusininku, apgaulė taip pat reikalauja kruopštaus gamtos pamėgdžiojimo. Pagalvok apie lėktuvo sparną. Pagalvok apie mėlyną plunksną, kuri leidžia strėlei skrieti tiesiai. Taigi apie fokusą reikėtų mąstyti kaip apie kažką moksliško ir realaus, talpinančio savyje kruopštų daiktų supratimą ir manipuliaciją jais, apimant žmogaus kūną santykyje su tais daiktais. Bet fokusas slysta, jis gundo, meilikauja („Ei, kunigaikštiene!“), jis žino ir mėgaujasi šuoliu už daiktų daiktiškumo.

Michael Taussig1 

Keturių su puse metrų ilgio, dviejų su puse metrų pločio ir tokio pat aukščio gipso kartono boksas, stovintis pirmajame KKKC parodinių erdvių aukšte, yra patalpa patalpoje. Erdvė, izoliuota nuo vidinės pastato dalies, yra lyg sala. Ji dreifuoja sąsajose ir atskirtyse, panašumuose ir skirtumuose. Gal kartais kaip laivas, sakyčiau. Taip pat, kaip ir laivas, ji stimuliuoja vaizduotę.

 Fiziškai šis boksas yra liekana iš grupinės prancūzų-lietuvių parodos „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“, kuri 2012 metų rudenį buvo eksponuojama KKKC parodinėse erdvėse. Meno kritikas Nicolas Bourriaud tekste, publikuotame parodos kataloge2, kalbėdamas apie sąvoką „prestižas“ pastebi, kad ji kilo iš iliuzionistų žodyno ir yra viena iš trijų sudedamųjų fokuso dalių, tiksliau – jo kulminacija. Kuri seka pažadą – kai iš pirmo žvilgsnio įprastiniai objektai yra pristatomi tam tikroje situacijoje ir patį triuką, kuris transformuoja konvencionalią situaciją į nepaprastą momentą.

Negalvoju apie magiją pažodžiui. Galvoju apie daiktus, apie istorijas, kurias tie daiktai pasakoja, kaip jie jas pasakoja ir jų (tų daiktų, istorijų ir pasakojimo būdų) santykius (su subjektais), jų dinamiką. Apie situaciją, kuri tėkmėje, pasikartojime geba sukurti pretekstą trūkiui ar skirtumui.

Iš minėtos parodos likęs boksas, būdamas paskutinės triuko stadijos dalimi, čia per fokusą atsigręžią į jo užuomazgą – pažadą. Dabar jis yra priežastis kitam projektui. Projektui, kuris yra ištįsęs laike sezonui, tarsi TV serialas.


04 – Kiva3

Tovaras (ispanų vadas) ir jo vyrai buvo palydėti į Oraibį. Kaip ir pranašystėje, Tawtomoje juos pasitiko visi klano vadai ir šventu maistu buvo nubrėžtos keturios linijos. Lokio klano vadas žengė arčiau  ribos ir baltųjų žmonių vadui ištiesė savo ranką delnu į viršų. Jei jis [Tovaras] išties būtų buvęs tikrasis Pahana, hopiai žinojo – jis taip pat ištiestų savo ranką delnu žemyn ir paspaustų Lokio klano vado ranką, suformuodamas nakwachą – senovinį brolystės simbolį. Užuot šitaip padaręs, Tovaras pagalvojo, kad indėnas laukia dovanos, todėl vienam iš savo vyrų atžariai įsakė numesti dovaną į Lokio klano vado ranką. Šitaip hopiai iš karto suprato, kad Pahana pamiršo senovinį jų tautų susitarimą, sudarytą atsiskyrimo metu. Nepaisant to, ispanai vis tiek buvo palydėti aukštyn į Oraibį, ten pamaitinti ir apgyvendinti; jiems taip pat buvo paaiškintas susitarimas. Buvo tikimasi, kad abejoms tautoms iš naujo susijungus, jos pataisys viena kitos įstatymus ir klaidas; gyvens greta, drauge dalinsis visais žemės turtais ir sujungs savo tikėjimus į bendrą religiją, kuri remdamasi broliškumo dvasia įtvirtins gyvenimo tiesą. Ispanai nieko nesuprato ir neradę aukso netrukus išvyko. 

Frank Water4

 

Parodos autorius: Aymeric Ebrard

Kuratorė: Neringa Bumblienė

Paroda vyks iki 2013 10 20 d.

 

Projekto organizatoriai: KKKC, The Purple Swamphen

Projekto rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Prancūzų institutas Lietuvoje, Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijos Respublikoje

Dėkojame „JCE“ generaliniam kuratoriui Andrea Ponsini

1 Michael Taussig, The Stories Things Tell And Why They Tell Them, e-flux journal#36, 07/ 2012, www.e-flux.com

2 Prestižas: šių dienų fantasmagorija, parodos katalogas, Klaipėda: KKKC, 2012, p. 24.

3 Kiva yra patalpa, šiuolaikinių puebloanų (Amerikos čiabuviai Junginių Valstijų pietvakariuose) naudojama religiniams ritualams, taip pat kitoms socialinėms pasaulietinėms veikloms. Kivos yra specifinės kiekvienam klanui, bendruomenei ir kiekviena savyje reprezentuoja pasaulį bei nurodo prasidėjimo tašką.

4 Frank Waters, „Book of The Hopi“, 1963, p. 252.