Pažadas. Pirma triuko dalis – 05 – Daiktai, kur daiktų neturėtų būti

Mindaugas Bumblys

Spalio 31 d., ketvirtadienį, 17 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) parodinėse erdvėse (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma penktoji šiuolaikinio meno projekto „Pažadas. Pirma triuko dalis“ paroda/epizodas „Daiktai, kur daiktų neturėtų būti“.

Parodos/epizodo „Pažadas. Pirma triuko dalis – 05 – Daiktai, kur daiktų neturėtų būti“ autorius yra Klaipėdoje gyvenantis ir kuriantis menininkas Mindaugas Bumblys (gim. 1983). Žvelgdamas per tirštą kultūrinį sluoksnį, palikdamas nuorodas į meno istoriją bei vietinį identitetą, M. Bumblys permąsto daikto, kaip parankaus objekto, ir meno kūrinio, kaip neparankaus daikto, galimus sąlyčio bei susikeitimo taškus balto kubo situacijoje.

Pažadas. Pirma triuko dalis

Apie triuką galima galvoti kaip apie kažką apgaulinga. Bet tuomet, kaip yra su šiuolaikiniu fokusininku, apgaulė taip pat reikalauja kruopštaus gamtos pamėgdžiojimo. Pagalvok apie lėktuvo sparną. Pagalvok apie mėlyną plunksną, kuri leidžia strėlei skrieti tiesiai. Taigi apie fokusą reikėtų mąstyti kaip apie kažką moksliško ir realaus, talpinančio savyje kruopštų daiktų supratimą ir manipuliaciją jais, apimant žmogaus kūną santykyje su tais daiktais. Bet fokusas slysta, jis gundo, meilikauja („Ei, kunigaikštiene!“), jis žino ir mėgaujasi šuoliu už daiktų daiktiškumo.

Michael Taussig1

Keturių su puse metrų ilgio, dviejų su puse metrų pločio ir tokio pat aukščio gipso kartono boksas, stovintis pirmajame KKKC parodinių erdvių aukšte, yra patalpa patalpoje. Erdvė, izoliuota nuo vidinės pastato dalies, yra lyg sala. Ji dreifuoja sąsajose ir atskirtyse, panašumuose ir skirtumuose. Gal kartais kaip laivas, sakyčiau. Taip pat, kaip ir laivas, ji stimuliuoja vaizduotę.

Fiziškai šis boksas yra liekana iš grupinės prancūzų-lietuvių parodos „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“, kuri 2012 metų rudenį buvo eksponuojama KKKC parodinėse erdvėse. Meno kritikas Nicolas Bourriaud tekste, publikuotame parodos kataloge2, kalbėdamas apie sąvoką „prestižas“ pastebi, kad ji kilo iš iliuzionistų žodyno ir yra viena iš trijų sudedamųjų fokuso dalių, tiksliau – jo kulminacija. Kuri seka pažadą – kai iš pirmo žvilgsnio įprastiniai objektai yra pristatomi tam tikroje situacijoje ir patį triuką, kuris transformuoja konvencionalią situaciją į nepaprastą momentą.

Negalvoju apie magiją pažodžiui. Galvoju apie daiktus, apie istorijas, kurias tie daiktai pasakoja, kaip jie jas pasakoja ir jų (tų daiktų, istorijų ir pasakojimo būdų) santykius (su subjektais), jų dinamiką. Apie situaciją, kuri tėkmėje, pasikartojime  geba sukurti pretekstą trūkiui ar skirtumui.

Iš minėtos parodos likęs boksas, būdamas paskutinės triuko stadijos dalimi, čia per fokusą atsigręžią į jo užuomazgą – pažadą. Dabar jis yra priežastis kitam projektui. Projektui, kuris yra ištįsęs laike sezonui, tarsi TV serialas.

05 – Daiktai, kur daiktų neturėtų būti

Visas kambarys

Iš daiktų, net

Ten, kur daiktų

Neturėtų būti.

Ką tasai seno

Vyro veidas

Veikia liūdėdamas

Truputį slapta,

Truputį virš ir

Truputį už

Suglebusios rankos?

Ką tas daiktas

Veikia liūdėdamas,

Ten, kur daiktų

Neturėtų būti?3

 

 

Parodos autorius – Mindaugas Bumblys

Kuratorė – Neringa Bumblienė

Paroda veiks iki 2013 m. lapkričio 24 d.

 

Projekto organizatoriai: KKKC, The Purple Swamphen

Projekto rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Prancūzų institutas Lietuvoje, Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijos Respublikoje

[1] Michael Taussig, The Stories Things Tell And Why They Tell Them, e-flux journal#36, 07/ 2012, www.e-flux.com

[2] Prestižas: šių dienų fantasmagorija, parodos katalogas, Klaipėda: KKKC, 2012, p. 24.

[3] Perrašytas James Wright eilėraštis „Florencija, Paskutinė Pieta“, originalą iš anglų kalbos vertė Alfonsas Andriuškevičius.