„BEGALINIS PAVEIKSLAS“: BERIBĖ LEO RAY TAPYBA

LEO RAY 32

2016 m. gruodžio 16 d. 17 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Leo Ray (Izraelis) tapybos darbų paroda „Begalinis paveikslas“.

Lietuvių kilmės Izraelio menininko Leo Ray parodos „Begalinis paveikslas“ ekspoziciją sudaro apie šimtą viena su kita sujungtų drobių – tarsi vienas begalinis paveikslas, sudėliotas iš, regis, tarpusavyje visiškai nesusijusių fragmentų. Pradėti šį projektą menininką inspiravo noras atsisakyti tradicinio kvadratinio ar stačiakampio paveikslo formato bei vidinis poreikis kurti didelius darbus. „Visada norėjau tapyti didelius darbus. Dideli spalvos plotai turi nenusakomos emocinės jėgos“, – savo pasirinkimą argumentavo L. Ray. Tačiau didelio formato drobės netilpo į menininko dirbtuvę, todėl jis rado kitą išeitį – tapyti drobę po drobės tarsi dienoraštį. Pasak L. Ray, „būtent taip, kaip rašomas dienoraštis – puslapis po puslapio. Ne memuarai, o būtent dienoraštis, kai nežinai, kas bus rytoj. Kaip ir dienoraštis, tai bus potencialiai begalinis darbas, su natūralia pabaiga, su natūralioms pauzėmis, be iš anksto numatytos struktūros ar siužeto“.

Paveikslo siužetus menininkas randa ir realiame gyvenime, ir sapnuose, ir prisiminimuose. „Jame yra realių žmonių portretų, išgalvotų personažų, klasikinių paveikslų interpretacijų ar, kitaip tariant, improvizacijų jų tema. Yra tikrų ir išgalvotų peizažų (tarp jų – Vilniaus ir Klaipėdos fragmentų), šunų, katinų, lėktuvų, medžių, krūmų, žolės, vandens, besileidžiančios saulės atspindžių. Yra ir abstrakčių spalvų dėmių, kurios man ne mažiau svarbios. Tekstų, nukopijuotų iš seniai pamestos užrašų knygutės, ir kitų dalykų, kuriuos mėgstu ar kurie tiesiog šovė į galvą“, – vardija Leo Ray.

Analizuodama Leo Ray kūrybą, menotyrininkė Hilit Blum pabrėžia neįprastą tapybos tradicijai dvasinę laisvę bei tapybinės ritmikos svarbą: „Šis kūrinys kategoriškai atsisako būti priskirtas kokiam nors apibrėžtam, aiškiam žanrui. Tai drąsus tapybinis koliažas, savo charakterį bei stilius besisemiantis iš visos tapybos istorijos. Jame gali rasti realizmo, ekspresionizmo, siurrealizmo, kubizmo (dažniausiai plokščiojo, dekoratyvaus), „naiviosios“ tapybos, Art Brut bei abstrakcionizmo elementų. <...> Leo Ray visus savo istorinių bei modernių stilių derinius išreiškia tapybiniu ritmu. Linijos, dėmės bei spalvos ritmika – štai kas apsprendžia paveikią vaizdų seką. Menas pasireiškia per ritmo jėgą, joje Leo semiasi laisvę atverti mums pasaulį, kurio ne tik turinys, bet ir kūrybos potencialas yra realizuota fantazija.

<...> Nors žanrų atžvilgiu atrodytų, kad šis darbas yra postmodernus, tačiau ritmo bei kompozicijos atžvilgiu tai kūrinys, siekiantis klasikinių bei modernistinių vertybių. Nuosekliai laikydamasis žanrų bei tematikos pasirinkimo laisvės, tapytojas fokusuoja mūsų dėmesį į klasikinį ritmo srautą bei balansą, pusiausvyrą. Leo kūrinys yra didelis, tačiau jo kompozicija atsiranda iš panašaus balanso ir harmonijos siekio. Drobės, sudarančios kūrinį, sujungiamos arba siužeto, arba kompozicijos pagrindu. Vieno dydžio drobės suduriamos, ir sunku pasakyti, kur baigiasi viena ir prasideda kita. Dailininkas sukuria ritmiką, kuri neignoruoja drobės dydžio, o atvirkščiai, naudojasi jo energija. Dažnai tapytojas epizodo ribą nustumia už fizinės drobės ribos taip, kad naujo epizodo pradžia skamba lyg sinkopė pagrindinio ritmo atžvilgiu. Tačiau pagrindinis ritmas, be abejo, išlieka“, – teigia menotyrininkė Hilit Blum.

 

Apie autorių

Leo Ray gimė 1950 m. Vilniuje, baigė Vilniaus universitetą ir Vilniaus dailės akademiją. Nuo 1991 m. gyvena Tel Avive (Izraelis). Šiuo metu menininkas ne tik kuria tapybos ir grafikos darbus, bet ir dėsto tapybą bei kaligrafiją meno kolegijoje CAN (New Artists' Collegium CAN) ir meno mokykloje BASIS.

Leo Ray yra surengęs apie 25 personalines parodas Lietuvoje ir Izraelyje, dalyvavo daugelyje grupinių parodų Europos šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje ir kt.), Japonijoje ir JAV. Menininkas yra pelnęs Lietuvos medalių meno trienalės žiuri prizą (1987), Buchman-Heyman fondo prizą už tapybą (1998), Mažosios grafikos salono žiuri 1-ąjį prizą Baja Marė, Rumunija (2000).

Paroda veiks iki 2017 m. sausio 15 d.

Bilieto kaina – 1,70 / 0,85 €

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.