Liepos 22 d., pirmadienį, 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Meno kieme (Bažnyčių g. 4) atidaroma Inesos Carolos Baumgartl (g. 1965, Vokietija) paroda „Gintare“.

I. C. Baumgartl parodą parengė kartu su tekstilininke iš Berlyno Rita Zepf ši perrašė eiles siuvimo mašina. Eilės, siuvinėtos medžiagos skiautėse, primena kaklaskares, kuriomis moterys mojuoja išplaukiantiems laivams; kaklaskares, plazdenančias vėjyje tarsi įspėjamosios vėliavos.

Anot poetės, bevaikštant gintaro pakrante, jai kilo mintis, kad jos prisiminimai ir jausmai – tarsi gintaro inkliuzai. O eilėraštis – gintaras, kuris vizualizuoja jos kelionę. Tai inspiravo parodos pavadinimą.

Viešnia buvo mėnesiui atvykusi į KKKC rezidenciją pagal jo vykdomą mainų su menininkų namais „Lukas“ Ahrenshope (Vokietija) programą. „Klaipėdos miestą ir apylinkes pažinau nesistemiškai, žemėlapio, kelionių gido ir fotoaparato dėka, – sakė menininkė. – Tad naujuosius tekstus apibūdinčiau kaip vis dar laisvus, besikeičiančius įspūdžių nėrinius. Juose aprašomi ryšiai tarp erdvės, iš kurios atvykau, ir erdvės, keliaujant atrastos čia.“

„Pirmasis tekstas, gimęs Klaipėdoje, grąžina į kelionę keltu, atvykimą į uostą. Radijo transliuotos Vokietijos jūrų meteorologijos tarnybos naujienos iš namų, bet aš jau buvau pakeliui, tarsi plyšyje tarp buvusio ir esamo, – apie eilėraščių inspiracijas pasakojo I. C. Baumgartl. – Bastydamasi po miestą, atsidūriau Skulptūrų parke. Jame susižavėjau vienoje Regimanto Midvikio skulptūroje iškaltu senos lietuvių liaudies dainos tekstu, jo skambesiu. Perskaičiusi dainos vertimą anglų kalba, vėliau ją išverčiau į vokiečių kalbą. Kitas eilėraštis – pastanga aprašyti mylimojo ilgesį, likusį gimtajame uoste.“

Paroda veiks iki rugpjūčio 11 d.

Autorė pristato savo kūrybą:

Esu poetė. Šiuo metu ruošiu savo antrąją poezijos knygą, kuri vadinsis “Ausflugssucht”. Tematiškai knygoje jungiami tekstai apie įvairias keliones: jūra, po mažas gyvenvietes ir ekspedicijos po jausmus: nuo tuštumos iki meilės prabudimo.

Kitą projektą “Poezija ir judėjimas” sudaro du elementai: medžiagos kolekcija apie keliones ir jos lyrinė konotacija, kaip ir jos kūrybinė transformacija į performatyvius dalykus.

Skaitydama, siekiu jungti savo poetinę kalbą su fiziniu būviu kaip įmanoma autentiškiau.  Taigi kaip poetė pradėjau sieti savo lyriką su improvizacija ar ritmingais choreografiniais judesiais. Šis projektas tik pradedamas.

Taip pat dirbu prie kitų dviejų projektų, kuriuose naudoju rusų tekstus. Pirmasis – eilėraščių rinkinys “Skythenscherben”, rusų literatūros “sidabro amžiaus” epochos poetės Elizavetos Kuzminos-Karavajevos tekstų interpretacija

Dvi kelionės į Vakarų Sibirą nuvedė mane prie šiaurės Nenzic elnių piemens ir poeto Jurijo Vella, kurio lyrika ketinu išversti į vokiečių kalbą. Vertimą papildys autentiški Nenzic garsai, balsų įrašais, čia rusų kalba veikia kaip mediatorius.