PIETRO FINELLI "NOIR TIME"

Italų menininko Pietro Finelli kūryba tyrinėja klasikinio kino žanrą, vadinamąjį film noir (pranc. juodasis kinas). Šis kino terminas naudojamas apibūdinti 1940–1950 m. sukurtoms Holivudo kriminalinėms dramoms – gangsteriniams ar detektyviniams filmams. Jiems būdinga juodai balta, vokiečių ekspresionistų filmus primenanti stilistika, tiesiogine ir perkeltine prasme tamsi atmosfera, užkadrinis balsas, su nusikaltimais susijęs siužetas. Nuo noir žanro yra neatsiejamas femme fatale personažas. Žinomiausi noir filmai - „Maltos sakalas“ (The Maltese Falcon), „The Big Combo“, „Out of the Past“ ir kiti.

Parodoje „Noir Time“ P. Finelli, remdamasis noir kino struktūra ir estetika, perpina tapybą ir noir kino kadrus taip, kad tampa nebeaišku – kur filmas, o kur tapyba. Kiekvieną kadrą papildęs iliustruotu vaizdu, autorius analizuoja, kaip šios konotacijos, saistančios didmiesčių vyrus ir moteris, atveria gyvą nervą žmonių santykių srityje.

Savo paveikslus italas paverčia filmo segmentais ir taip sukuria paslaptingą pasakojimą, kur kino kadras užaštrina buvusio ar būsimo veiksmo nuojautą. Tą akimirką, kai stabdomas filmas, erdvės ir laiko tęstinumas tapyboje atskleidžia filmo režisieriaus tiesos ir menininko – žiūrovo suvokimo sąlyčio tašką. P.Finelli fotografiškai tiksli tapyba necituoja filmo – tai nėra kadro perteikimas kitomis išraiškos priemonėmis. Kiekvieną sceną, atrinktą iš filmų chirurginiu tikslumu, menininkas abstrahuoja.

Autoriui imponuoja filmuose vyraujanti savita durų, koridorių, kambarių fragmentų struktūra, dažni perėjimai iš šviesos į tamsą, kurių kontrastuose pagrindinio veikėjo buvimas, suvokiamas kaip šablonas, primenantis mums vis dar kažką pažįstamo, tačiau perkelto į naują aplinką ir kitą atmosferą.

Instaliacijoje „Noir Time“ menininkas, paveikslais vizualiai plėtodamas mėgstamų filmų režisierių sukurtus konfliktus, verčia žiūrovą abejoti tuo, ką mato, sukelia norą kapstytis vizualinėse konvencijose. Kartu autorius siekia, kad žiūrovas būtų ne pasyvus stebėtojas, bet taptų ekspozicijos dalimi, savo buvimu papildytų erdvės ir laiko vaizdinę dinamiką. Taip ekspozicija tampa gyvu šių vaizdinių – erdvinių jungčių epicentru, vieno veiksmo kadru, vieningu meno kūriniu.  
Projekto pristatyme P.Finelli bendradarbiavo su Klaipėdiete rūbų dizainere Sonata Žiži.   

Apie autorių

Pietro Finelli (g. 1957) studijavo architektūrą Neapolio Federiko II universitete. Menininkas, parodų kuratorius ir meno teoretikas gyvena ir dirba Milane. Savo kūrybos parodas yra eksponavęs meno galerijose, muziejuose, kultūros centruose Romoje, Milane, Turine, Neapolyje, Benevente (Italija), Niujorke (JAV), Ženevoje (Šveicarija), Šarlerua, La Luvjere (Belgija), Buenos Airėse (Argentina) ir kt.