VIDEOGIDAS ARVYDO PALEVIČIAUS PARODOJE „TARP FIZIKOS IR METAFIZIKOS”. II DALIS

Parodoje „Tarp fizikos ir metafizikos” eksponuojami ir du A. Palevičiaus abstrakčios tapybos ciklai „Panteonas“ ir „Dvigubo viskio bliuzas“, kalbantys apie fiziškai apčiuopiamą materialumą bei spalvų (al)chemiją.

Autoriaus mokslinė veikla leidžia jam laisviau eksperimentuoti šiuolaikinės tapybos lauke. A. Palevičiaus tapyba artima tradiciniam modernizmui, kuomet estetinis idealas įkūnijamas kintančioje formos sampratoje, o turinio parametruose visgi orientuojamasi į reliatyvųjį kanoną, struktūrą, kurioje galima atsekti prieš tai buvusią struktūrą, įtakas, motyvus, temos variacijas – t. y. tradiciją. Autorius nemėgsta „nepažįstamo“, to, kas gali sujaukti priežasties ir pasekmės tvarką. Eksperimentas jam neatsiejamas nuo tapybos pagrindo – dažo struktūros įvairiapusio vertinimo. Pati tapybos plastika autoriui reikalinga kaip galimybė greitai, spalvingai ir efektingai išreikšti, prisiminti nueitą kelią, sukurtą pasaulį, turimas tiesas ar meninių asociacijų formas.

Parodoje pristatomi autoriaus kūrinių ciklai „Panteonas“ ir „Dvigubo viskio bliuzas“ skirti bendroms Arvydo Palevičiaus ir poeto Gintaro Patacko knygoms. Abiejų ciklų miniatiūrose tapytojas teigia, kad grožis yra neatsiejamas nuo bjaurasties, blogis – nuo gėrio, šventumas – nuo nuodėmės, nes tai yra niekas kitas, tik bet kokių dviejų priešybių estetikos apraiška, įkūnijanti egzistencinį moto, jame slypinčius kontrastus ir vyksmo vienovę.