KURŠIS MENE

Užsivėrusios parodinių erdvių durys atveria naujas galimybes mokytis virtualiai bei įsitraukti į pažinimo procesus atraktyviai.

KKKC Parodų rūmų gidas, mokytojas, kolega KURŠIS iki karantino vaikus ir suaugusiuosius lydėdavęs ekskursijose, integruotose pamokose gyvai, nuo šiol bus pagrindinis vedlys mūsų kuriamų virtualių edukacijų iliustracijose.

Kviečiame jus dalyvauti ir laimėti KKKC simbolines dovanas, atliekant įvairias kūrybines ir žinias patikrinančias užduotis, kurios susijusios su meno istorija bei skirtingais mokomaisiais dalykais.

Užduočių galerija pildoma kiekvieną savaitę. Kiekvienos užduoties atsakymus galima siųsti el. paštu: edukacija@kkkc.lt.


ĮVADINĖ PAMOKA

Pirmoji užduotis – atpažinkite ant sienos eksponuojamų darbų žanrą.

 


ISTORIJOS PAMOKA

KURŠIS keliauja po laikmečius.

Tai viena iš paruoštų virtualios edukacijos iliustracijų, kurias siūlome komentuoti pagal papildomai užduotus klausimus.

1️. Kokio autoriaus skulptūra pirmame iliustracijos plane? Koks skulptūros dydis?

2️. Kokiam meno istorijos laikotarpiui pagal stilių šis kūrinys priklauso?

3️. Kokie istoriniai įvykiai vyko Klaipėdoje tuo metu, kai buvo sukurta ši skulptūra?

 


PROFESIJOS IR GAMTOS MOKSLŲ PAMOKA

Memo iliustracijoje vaizduojamos mokslo srities šaknys slypi 1600 metų prieš Kristų Egipte. Tačiau tik Senovės Graikijoje šis mokslas tapo panašus į tokį, koks yra dabar. Šį darbą pradėjo vienas visiems labai žinomas graikų fiziologas, kurio dėka buvo suprasta raumenų-kaulų sistema, atskleistos daugelio organų, pvz., inkstų, funkcijos.

Klausimai, susiję su tema:

1. Kokia priesaika tiesiogiai įvardina aukščiau minimą graikų fiziologą?

2. Kokią gamtos mokslų krypties pamoką šio memo iliustracija atvaizduoja? Ir su kokių profesijų atstovais ji gali būti siejama?

3. Kuo šios vaizduojamos pamokos / paskaitos gali būti naudingos mene?

3. Koks Renesanso laikotarpio menininkas yra laikomas vienu aktyviausių šios mokslo krypties tyrinėtojų, savo darbus įvaizdinęs piešiniais?

4. Kviečiame pasidalinti atsakymais komentaruose ir dalyvauti klausimų / žinių maratone meno istorijos ir įvairių mokslų pamokų temomis?


BIOCHEMIJOS IR PSICHOLOGIJOS PAMOKA
Bučiniai ir apkabinimai.

Fransua Ogiustas Renė Rodenas – vienas žymiausių prancūzų ir pasaulio meno istorijos skulptorių. Rodenas kūryboje rėmėsi tokių Renesanso meistrų, kaip Mikelandželas ir Donatelas, baroko skulptorių darbais. Vėlesniuose jo kūriniuose atsiskleidžia ir simbolizmo įtaka. Šio skulptoriaus kūryba savo laikmečiu buvo labai stipriai kritikuojama Prancūzijos akademikų už vaizdo tikroviškumą, nes tuo metu mene vyravo neoklasicistinio stiliaus estetika ir skonis.

Pamokos memo iliustracijoje su KURŠIU – Ogiusto Rodeno kūrinys pavadinimu „Bučinys“, tačiau autorius labiausiai siejamas su kita skulptūra, pavadinta „Mąstytojas“. Ši skulptūra atsikartoja ar yra plačiai naudojama įvairiuose kontekstuose. Veikiausiai dėl to, kad tai tapo vienu iš pirmųjų konceptualių ir abstrakčių idėjų, nutolusių nuo alegorinių prasmių. Abi skulptūros, turėjusios vieną ir tą pačią paskirtį – būti kūrinio „Pragaro vartai“ meniniais elementais, jas užbaigus, gyvavo kaip savarankiški kūriniai.

Visuminio kūrinio „Pragaro vartai“, turėjusio apipavidalinti įėjimą į menų muziejų, idėja buvo paremta Dantės „Dieviškosios komedijos“ koncepcija: įsivaizduojamo poeto kelionė per pragarą, skaistyklą ir rojų. Todėl pirminė skulptūros „Mąstytojas“ idėja buvo paremta paties Dantės, epinės keturioliktojo amžiaus poemos kūrėjo, atvaizdu ir turėjo vadintis „Poetas“. O skulptūros „Bučinys“ pirminė idėja – penktojoje „Pragaro“ giesmėje minimų dviejų meilužių Paolo ir Frančeskos atvaizdavimas. Tačiau žvelgiant į skulptūrą ir nesiejant jos su vaizduojamais personažais, jausmine prasme tai – viena romantiškiausių ir aistringiausių įamžintų akimirkų.

PAMOKOS UŽDUOTIS

Tiek apsikabinimai, tiek bučiniai daro stiprų poveikį tiek žmogaus psichologinei būsenai, tiek jo organizme vykstantiems procesams. Psichologai mini, kad šie veiksmai skatina prieraišumą, saugumo jausmą, todėl yra svarbūs ir ankstyvoje vaikystėje. Atlikti tyrimai rodo, kad apsikabinimų ir bučinių metu pakinta žmogaus pulsas, o į organizmą išsiskiria arba yra sumažinami hormonai (tokie kaip kortizolis, kurio perteklius atsakingas už stresą ir nerimą).

KLAUSIMAI:

1. Kokie hormonai, atsakingi būtent už laimės pojūtį apsikabinimo ir bučinio metu, žmogaus organizme išsiskiria?
2. Vienas iš mokslininkų teiginių – bučiniai stiprina žmogaus imunitetą. Tai tiesa ar pramanas?

3. Ką slopina už stresą atsakingas hormonas kortizolis?

UŽDUOTIS PAMĄSTYMUI:

kaip manote, koks galėtų būti optimalus apsikabinimų kiekis per dieną žmogui, skatinant gerą emocinę savijautą?

PRAKTINĖ UŽDUOTIS: apsikabinkite savo artimuosius, mylimuosius, kurie šiuo metu šalia jūsų. Planuokite apsikabinimus su tais, kurių šiuo metu ilgitės ir kuriuos po karantino būtinai sutiksite. Tikimės, tai bus didžiausia dovana 2021 metais. 🙂

Domėkitės, ieškokite ir rašykite.