Ekskursija po parodą su Anatolijumi Klemencovu ir Neringa Poškute – reta ir vienintelė galimybė susitikti su abiem parodos bendraautoriais. Ir nors nei pats Meistras, nei jo parodos kuratorė nesiekia žiūrovo „vedžioti už rankos”, tas užkulisinis, šiek tiek anapusinis, mažai kam pažinus kūrybos procesas, visada traukia.

„Tikrai, atrodo, beprotybė, žvelgiant į visa tai, ką teko patirti”,- jam antrino Neringa Poškutė, šios parodos kuratorė, apie daugiau nei prieš metus prasidėjusį judviejų „kalbėjimą vienu tonu”. Iš to tandemo išaugusią ir 2000 kvadratinių metrų Parodų rūmų erdves užpildžiusią ekspoziciją, jau spėjo pamatyti pirmieji lankytojai.

Bet A. Klemencovo kūryba kupina simbolių, metaforų, įvairiausiomis priemonėmis – per grafinius vaizdus, multimedijos projektus, video dokumentiką, tapybą – kalbanti apie gyvenimą ir kartu atspindinti desperatiškus išgyvenimus, dvasinius patyrimus, kelianti amžinuosius klausimus. Tą pačią parodą, dėl jos daugiasluoksniškumo, verta peržiūrėti ne vieną kartą.