Filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją”

Balandžio 12-14 dienomis Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) kartojamas Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“.

1986 metai. Lietuvos kino studija išleidžia kultiniu tapusį muzikinį filmą „Kažkas atsitiko“, kuriame nuskambėjo legendinėmis tapusios Vytauto Kernagio, „Fojė“ ir „Anties“ dainos – „Santechnikas iš Ukmergės“, „Laužo šviesa“, „Kažkas atsitiko“ ir daugelis kitų. Filmas sulaukė fenomenalaus pasisekimo, todėl vieniems iš pagrindinių jo sumanytojų – grupei „Antis“ ir jos lyderiui Algirdui Kaušpėdui – kilo idėja surengti „Roko maršą“, muzikinį renginį, kuris suteiktų galimybę tuo metu pogrindyje esančioms lietuviškoms roko grupėms išeiti į dienos šviesą ir pristatyti savo kūrybą plačiajai visuomenei. Juolab, kad tai atitiko tuometinės Sovietų sąjungos vedamą „perestrojkos“ ir „glastnost“ politiką.

Pirmas „Roko maršas“ surengtas 1987 m. Jame be „Anties“ grojo grupės „Bix“, „Katedra“ ir Lietuvos pankų tėvas Nerijus Pečiūra su grupe „Už Tėvynę“. Šis renginys padarė perversmą ne tik muzikiniame, bet ir politiniame Lietuvos gyvenime. Jis tapo lietuvių patriotizmo katalizatoriumi. Tad nenuostabu, jog 1988 m. „Roko maršas“ atvirai rėmė susikūrusią Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę ir lietuvių siekį atkurti nepriklausomą valstybę. Visoje Lietuvoje vykusių „Roko maršo“ koncertų metu skambėjo Lietuvos himnas, plevėsavo tūkstančiai Lietuvos vėliavų. Tauta budo.

Vėliau sekė Baltijos kelias, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, tragiški 1991 m. sausio mėnesio įvykiai… Kartu su „Roko maršais“, liaudies himnais tapusiomis „Anties“, „Fojė“, „Bix“, „Katedros“, Vytauto Kernagio ir daugelio kitų atlikėjų dainomis, tai amžiams įrašyta į mūsų tautos istoriją, tapo neatsiejama mūsų tautinės savimonės dalimi.

Apie visa tai bei apie spalvingą grupės „Antis“ įkvepėjo ir lyderio Algirdą Kaušpėdą asmenybę ir pasakoja filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Žiūrint šį filmą po kūną bėgioja šiurpuliukai, daugelis jo kadrų jaudina iki ašarų arba priverčia nuoširdžiai pasijuokti. Juk pasakojant apie „Antį“ ir A. Kaušpėdą be kandžios ironijos neapseisi. Filmas pasirodė pačiu laiku – dabar, kuomet mūsų tautai kaip niekad reikia moralinės atspirties, įkvėpimo šaltinio, kuomet reikia priminti, kad visuomet sunkumų akivaizdoje buvome tvirti ir susitelkę, o mūsų kūrybingumas padėdavo įveikti, rodos, neįveikiamus dalykus.

Filmą jau matę žmonės, jo premjera įvyko Europos šalių kino forumo „Scanorama“ rėmuose, liko emociškai paveikti nagrinėjamos temos ir sužavėti naujausiu režisierės darbu (ankstesnis režisierės filmas „Baras“ įvertintas „Sidabrinės gervės 2009“ apdovanojimu).

Renginio laikas:
Balandžio 12 d. 18 val.
Balandžio 13 d. 19 val.
Balandžio 14 d. 16 val.

Filmo seanso bilieto kaina 6 Lt.

Mes jėga, kai mūsų širdys plaka išvien!
Vakar kino teatre žiūrėjau naują lietuvišką filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Filme apie legendinę roko grupę „Antis“ puikiai atskleidžiama, kaip jaunatviškas ryžtas ir energija, drąsa, stiprus, aštrus ir įtaigus žodis, daina pažadino iš sąstingio Lietuvą. Tai įkvepia ir šiandien.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Giedrė Žickytė savo šalies istoriją atranda per kiną. Jos filmas tikina, kad Lietuvos žmones „dainuojančiai revoliucijai“ išjudino dainuojanti „Antis“. Remdamasi filmuotomis kronikomis, ji tai ir parodo: roko koncertų ir roko maršų minia virto Sąjūdžio mitingų minia“.

Kino kritikė Rūta Oginskaitė

Apie filmą:
Žanras: dokumentinis
Metai: 2012
Trukmė: 70 min.
Cenzas: T
Režisierius: Giedrė Žickytė
Scenarijaus autorius: Giedrė Žickytė
Prodiuserė: Dagnė Vildžiūnaitė

Nacionalinė premjera: 2012 m. vasario 16 d.
Platintojai Meed Films ir Just a Moment

Informacija internete:
www.meedfilms.com
www.facebook.com/zaidziame.revoliucija