Parodos
Anastasija Vekšina
Anastasija Vekšina (Rusija) reziduoja pagal KKKC Rezidentūros programą 2014 10 06–10 20
Spalio 24 d. KKKC Meno kieme bus pristatytas rezidentės Anastasijos Vekšina (Rusija) projektas „Judėjimas“. Instaliaciją, kurią sudaro eilės (KKKC Meno kiemas, Bažnyčių g. 4) ir videodarbas (KKKC Parodų rūmai, Didžioji Vandens g. 2), veiks iki lapkričio 9 d. Savo kūrinyje A. Vekšina interpretuoja judėjimą kaip vieną iš prigimtinių žmogaus poreikių.
Judėjimas
Judėjimas – vienas iš pagrindinių poreikių, kaip – valgyti, kvėpuoti, judėti.
Ilgėtis įvairių vietų.
Kelyje jaustis, tarsi pačioje saugiausioje vietoje.
Turėti paruoštą kelioninę uniformą – kombinezoną su gaubtuvu, akių kaukę, nedidelę antklodę.
22 valandom įkristi į miegą, išskyrus muitinėje.
Specialiai rinktis ilgą laiką persėdint tarp maršrutų, kad aplankytum draugus persėdimo vietoje.
Važiuoti iš Budapešto į Katovicus mašinoje, prikrautoje paprikų, ir suspėti iki senųjų naujųjų metų.
Stovėti prie viešbučio lango, klausytis ventiliacijos ir stebėti tuščias naktines gatves.
Įsikurti ir medine kepimui skirta mentele valyti sniegą nuo stoglangio.
Pervežti daiktus.
Grįžti.
A. Vekšina (g. 1985) – poetė, vertėja, filologė, žurnalistė. Baigė studijas Rusų universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos ir filologijos katedroje. Ji Tartu universiteto (Estija) doktorantė, Ilja literatūros prizo 2004 m ir Tarptautinio poezijos konkurso „Castello di Duino“ (2009, 2010 m.) laimėtoja. 2008 m. nominuota Debiutų premijai už poeziją. Šiuo metu gyvena Gdanske, Lenkijoje.
A. Vekšinos poezija – tai žvalgymasis aplink, atkreipiant dėmesį į kasdienio gyvenimo paveikslo detales, kurių paprastai nepastebime. Šiam poezijos pasauliui ypatingą žavesį suteikia tai, kad Anastasija aprašo ne Maskvos buitį ir ne sostinės poetus, o Lenkiją ir Pabaltijį: jūrą, naktinių reisų autobusus, keliaujančius iš vieno miesto į kitą, žmones. Jos eilėraščiuose seneliai važinėja dviračiais ar mopedais, sekmadieniais katalikai neskubėdami išeina iš bažnyčios, senelė iš Pskovo laukia anūko iš Švedijos.
Pasak literatūrologo Aleksandro Polivanovo, „tokia, matyt, ir turi būti laimingos provincijos poezija, ir nesvarbu – Europos ar Rusijos; provincijos, kuri gyvena, lyg ir nežinodama, kad kažkur vyksta literatūrinis procesas, literatūrinės reputacijos, poetiniai žaidimai su reminiscencijomis, pseudocitatomis, kad kažkur yra postmodernizmas ir net postmodernizmo kritika. Net su tariamu provincialumu, Anastasijos poezija atrodo labiau europietiška, nei daugelio Maskvos poetų kūriniai“.
Projekte „Kelionių agentūra“ dalyvaujantiems rezidentams siūloma reflektuoti Klaipėdos regioną bei miestą, vesti dienoraščius bei „maršrutų apskaitą“, šitaip rezidentūrą prilyginant kultūrinių kelionių agentūrai. Projekto akcentai – utopijos paieškos architektūroje, laiko slinktyse, lyties bei nacionaliniame identitete.
Algirdo Kubaičio nuotraukos
Videodarbas (tekstas – Anastasija Vekšina, filmavimas, montavimas – Donatas Bielkauskas) >>
Rėmėjas – Kultūros taryba