Parodos
KKKC PARODŲ RŪMUOSE – „(NE)FOTOGRAFINIS LAUKAS. 1988–1995“
2016 m. lapkričio 18 d., penktadienį, 18 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Vito Luckaus fotografijos centro parengta paroda „(Ne)fotografinis laukas. 1988–1995“, leisianti naujai pažvelgti į XX a. 9–10 dešimtmečių sandūroje už Lietuvos fotomenininkų sąjungos veiklos ribų vykusius fotografijos reiškinius.
Parodoje pristatomi Audriaus Puipos, Gintauto Trimako, Gintaro Zinkevičiaus, Gintaro Znamerovskio ir Donato Srogio, Lino Liandzbergio ir Herkaus Kunčiaus, Svajonės ir Pauliaus Stanikų, menininkų grupių „Post Ars“, „Naujosios komunikacijos mokykla“ (Lino Jablonskio, Sauliaus Paukščio, Audriaus Puipos, Rimvydo Bartkaus, Augustino Griciaus, Eglės Rakauskaitės), „Doooooris“ (Raimundo Urbono, Audriaus Jankausko, Arvydo Karvelio) darbai. Kuratorė – Ieva Meilutė-Svinkūnienė.
XX a. 9–10 dešimtmečių sandūra žymėjo lūžį ne tik šalies istorijoje, bet ir dailės gyvenime. Sąjūdžio išvakarių ir šiuolaikinio meno procesų formavimosi Lietuvoje fone fotografijai taip pat teko transformuotis ir prabilti to meto aktualijas ir meno tendencijas atitinkančia kalba. Vis aktyviau ėmė reikštis novatoriškai kuriantys jaunieji konceptualiosios fotografijos atstovai.
Šalia Lietuvos fotomenininkų sąjungos veiklos egzistavo ir kitokia fotografija, dažnai net neturėjusi ambicijos būti fotomenu, o greičiau tiesiog žaidimu, pokštu (neoficialių meninių grupių „Naujosios komunikacijos mokykla“, „Doooooris“ nariai žaismingai perdirbinėjo jau sukurtas fotografijas), naujuoju menu (Svajonės ir Pauliaus Stanikų darbai) ar priemone performansams bei kitoms meninėms akcijoms konceptualiai dokumentuoti (grupė „Post Ars“, Linas Liandzbergis su Herkum Kunčium, Gintaras Znamierovskis su Donatu Srogiu). Tiesa, vieni tai darė itin rimtai, kiti – akivaizdžiai ironizuodami. Dar kiti tyrinėjo fotografijos santykį su tapyba (G. Trimako fotografuoti A. Puipos „Inscenizuoti paveikslai“).
Menininkų grupės, kurias dažniausiai sudarė skirtingų disciplinų atstovai, siekė išsivaduoti iš sistemos, institucijų, pačios medijos kanonų. Daugelio jų kūryba sietina su antimeniniu judėjimu, kuriam būdingi dadaizmo bei „fluxus“ kūrybos principai. Neretai tokio pobūdžio fotografijų serijos ar pavieniai kūriniai fotografijos lauke buvo traktuojami kaip „nemeniniai“ ar bent jau nefotografiniai. Gal būtent todėl anuomet jie beveik nebuvo publikuoti fotografijos leidiniuose, mažai rodyti parodose ir mūsų sąmonėje tebeegzistuoja kaip savotiškas blankus mitas. Minimų grupių veikloje intensyviai dalyvavo ir Fotomenininkų sąjungos nariai (G. Trimakas, G. Zinkevičius, S. Paukštys), savo idėjoms realizuoti neišsitekę vien tik fotografijos medijoje, tad fotografiją pritaikę performansams, instaliacijoms bei kitoms konceptualioms idėjoms įgyvendinti.
Fotografijos meno ribas išplėtusių menininkų ar jų grupių kūrybos retrospektyva dabartiniame kontekste prasmingai papildo Lietuvos meninės fotografijos istoriją, išryškina tam tikrus procesus bei tendencijas, parodo fotografijos įsiliejimą ir transformaciją į aktualias šiuolaikines meno formas, pabrėžia grupinės veiklos įtaką pavienių autorių kūrybai ir atvirkščiai.
Ši paroda atspindi vieną iš Vito Luckaus fotografijos centro tikslų – naujai pažvelgti į skirtingus fotografijos istorijos tarpsnius, aktualizuoti mažiau žinomus fotografinius reiškinius. Savo dienoraštyje V. Luckus yra rašęs: „Visa gali būti kitaip. Norėčiau išaukštinti spaudos fotografiją, paso, dokumentinę fotografiją, nenorėčiau pažeminti hepeningo fotografijos, ar tai būtų kičas, ar tai būtų fotografija ant keramikos, ant medalionų. Svarbiausia, kad tai fotografija, kurią suprantu kaip dalį mocartiško jausmo. Visos kryptys ir sritys yra įdomios.“
Paroda „(Ne)fotografinis laukas. 1988–1995“ pirmą kartą buvo eksponuota 2015 m. gruodį Fotografijos muziejuje Šiauliuose, KKKC Parodų rūmuose pristatomas išplėstinis parodos variantas, papildytas Šiauliuose nerodytais darbais.
Organizatoriai: Vito Luckaus fotografijos centras, Šiaulių fotografijos muziejus, partneriai: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, LFS Klaipėdos skyrius, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, KKKC.
Paroda veiks iki 2016 m. gruodžio 11 d.
Bilieto kaina – 1,70 / 0,85 €
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.