Klaus Leo Richter. Fotografijų ciklas „Kastutė“

„Gyvenu mažame Bajorų kaime, šiaurės rytų Lietuvoje. Kiekvieną dieną pro virtuvės langą matau nedidelį miško plotą su mažu nameliu. Jis negyvenamas; gamta po truputį jį užvaldo, o drėgmė, grybelis ir vabzdžiai lėtai ardo jo sienas”, pasakoja Klaus Leo.

„1990 m., likus mažiau nei metams iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, mirė Kastutė. Ji išgyveno carinę valdžią ir tarpukario nepriklausomybės laikus – beveik visą savo gyvenimą praleido šiame žemės lopinėlyje, kuris jai niekada nepriklausė. Trečiajame dešimtmetyje jos dukters tėvas išvyko į Ameriką užsidirbti pinigų. Jis pažadėjo sugrįžti, bet taip niekada ir negrįžo. Tuo metu Kastutė su dukra gyveno pusiau apleistoje molinėje trobelėje, tačiau vieną vasarą ji sugebėjo parduoti pakankamai lazdyno riešutų ir uogų, kad nusipirktų naudotą pirties pastatą. Jį pervežė į jos gyvenamąją vietą, o Kastutė pati pavertė jį savo namais ir net savarankiškai įrengė kaminą.

Dėl šio sprendimo jai niekada nebuvo leista prisijungti prie elektros tinklo. Kastutės atsisakymą dirbti kolūkyje sovietų sistema nubaudė atimdama „civilizacijos patogumus“ ir palikdama ją „gamtos globoje“.

Yra daugybė pasakojimų apie pasipriešinimą ir nepaklusnumą, ypač apie žiaurias bausmes žmonėms Sovietų sąjungoje. Kiekviena istorija nusipelno būti išgirsta. Dažnai tylūs maištai yra nepastebimi, tačiau jų „paprastumas“ leidžia lengviau susitapatinti su žmogaus istorija ir gali netgi priversti mus susimąstyti.

Kastutės istorija taip pat yra priminimas apie nepertraukiamą žmogaus gyvenimo ir orumo nepaisymą, kurį tęsia Rusijos režimas. Ji kelia klausimą, kiek šiuolaikiniai civilizacijos patogumai mums yra vertingi, ir kada gali ateiti ta riba, kai nepaklusimas ir pasirengimas susidurti su jo pasekmėmis taps būtinybe“.

Fotografijų ciklas „Kastutė” tyrinėja individo sprendimą nepaklusti represinei sistemai ir šio sprendimo pasekmes. Darbuose nagrinėjami nepaklusnumo motyvai ir aplinkybės, keliami klausimai, kas buvo Kastutė, kodėl ji pasirinko tokį kelią, ir plačiau – kas apskritai gali ar nesiryžta imtis veiksmų, vedančių į bausmę. Cikle taip pat nagrinėjama bausmės tema, ypač istorinis būdas bausti asmenis, atimant jiems galimybę naudotis civilizacijos patogumais ir paliekant juos „gamtos“ aplinkoje.“

Kūrinys „Kastutė“ buvo atrinktas „ISSP“ ir tapo „Futures! Photography“ programos dalimi.

*

Klaus Leo Richter (g. 1986 m.) – Austrijoje gimęs menininkas ir fotografas, gyvenantis Lietuvoje. Jo kūryboje tyrinėjama periferija, ypatingą dėmesį skiriant kultūriniams ir istoriniams hegemonijos pagrindams bei skirtumų tarp individų ar grupių formavimuisi. Naudodamasis fotografija ir tekstu, jis atskleidžia mažai pastebėtas, retai nagrinėjamas temas. Klausas yra įgijęs Tarptautinės plėtros bakalaurą Vienos universitete, Menų magistrą fotografijos ir medijų srityje Vilniaus dailės akademijoje bei baigęs „Ostkreuzschule“ fotografijos mokyklą Berlyne. Jo darbai eksponuoti įvairiose tarptautinėse solo ir grupinėse parodose. Jis yra du kartus gavęs Lietuvos kultūros tarybos individualią stipendiją menininkams. Šiais metais kūrinys „Kastutė“ buvo atrinktas „ISSP“ ir tapo „Futures! Photography“ programos dalimi; šis darbas taip pat bus pristatytas „Rotlicht – Festival“ Vienoje, Austrijoje.

*

Klaus Leo Richter fotografijų ciklas „Kastutė“ yra Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyriaus organizuojamos parodos „Vakarų vėjai’24“ dalis.

Partneriai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras ir Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius