TARP NAUJOSIOS ABSTRAKCIJOS IR NAUJOJO KONKRETUMO

2012 m. birželio 22 d. 17 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodinėse erdvėse (Didžioji Vandens g.2) Berlyno Werkstattgalerie pristato meno projektą „Tarp naujosios abstrakcijos ir naujojo konkretumo“, kuriame dalyvauja 12 menininkų iš Vokietijos, Danijos, Estijos, Prancūzijos ir JAV. Tai Mary Bauermeister, Clément Borderie, Jaan Elken, Roni Feldman, Daniel Hourdé, Pascual Jordan, Friedrich Lippe, Salomé, Erling Victor, Ingeborg zu Schleswig-Holstein, Rudolf zur Lippe. Ši kuratoriaus Pascualio Jordano kuruojama paroda sukuria daug nuorodų į meno istorijos posūkius, menininkų tarpusavio įtakas ir refleksijas. Parodoje matome menininkų, bendradarbiavusių su dailininkais A.Warholu, J. Beuysu, Christo, kompozitoriais J. Cage ir K. Stockhausenu, filosofu T. W. Adorno, kūrinius, jaunuosius tarptautinės meno scenos atradimus bei vieno žymiausių „Naujųjų laukinių“ atstovo Salomé darbus. Šis autorius neabejotinai yra pagrindinė atvežtos kolekcijos figūra. Jo 2010 m. kūrinių ciklai pasižymi ypač radikalia spalvos, kompozicinės struktūros vartosena. Pastarojo meto darbuose tapytojas pastebimai keičiasi pagrindinį dėmesį sutelkdamas išgrynintam potėpiui, kurio dėka jo tapyba iš figūriškai ekspresionistinės tampa abstrakčiai ekspresyvia. Tuo tarpu Ingeborg zu Schleswig-Holstein paveiksluose nuolat „išnyra“ dažų proveržiai, o ryškios ir persišviečiančios dėmės pasiskirsto visame jos kūrinių plote ir kuria autonomiškas ritmines struktūras. Menininkė bendradarbiavo su Andy Warhol, vėliau sėmėsi įkvėpimo ir stengėsi radikalizuoti E.Nolde, E.Nay bei W. de Koonig atradimus. Absoliučią priešingybę deklaruoja Rudolf zur Lippe tapybine kaligrafija protestuodamas prieš žmonių gyvenimo būdo, mąstymo mechaniškumo ir hierarchiškumo principus. Jo drobių ir tapybos objektų įkvėpimo šaltiniu tapo natūralus gestas, „abstraktus“ kūno judesys.

Kuratorius siekia pristatyti skirtingas abstrakcijos atmainas, paveiktas konstruktyvizmo (Viktor Erling stendai-devizai), tašizmo, arte povera (Clemento Boderie instaliacijos iš atmosferos poveikį patyrusios tekstilės ir metalo, žiedadulkių), konkrečiojo meno, kurias gretina su impulsyviąja, jausmine abstrakcija – romantiška Friedricho Lippes judančios kameros tapyba, Ronio Feldmano opartinėmis monochromijomis. Palaipsniui ekspozicijoje tapybiškumas įgauna materialumą ir netgi skulptūriškumą Danielio Hourdé 3D koliažuose, Pascualio Jordano pastoziniuose persisluoksniavimuose, dažo masės skilimuose bei sluoksnių atodangose ir estiškuoju Anselmu Kieferiu vadinamo Jaano Elkeno grafiti abstrakcijose. Efektinga pauze tampa Fluxus judėjimo pradininkės Vokietijoje M. Bauermeister vizitine kortele tapę konstruktyvaus tašizmo kūriniai.