Violetos Bubelytės retrospektyvinė fotografijos paroda „Savas kūnas“

Violeta Bubelytė Lietuvoje geriausiai žinoma kaip moteris fotografė, pirmoji fotoobjektyvą nukreipusi į apsinuoginusią save. Jei vyrai fotografai autoaktus fragmentiškai naudodavo savo kūryboje, tai V. Bubelytė, pradėjusi nuo nedrąsių pirmųjų eksperimentų, labai greitai pasuko link autoakto, kaip aiškiai apibrėžtos saviraiškos asmeninėje kūryboje. Tai retas atvejis Lietuvos fotografijoje, kuomet autorius savo kūrybinius ieškojimus grindžia dialogu sau savimi pačiu, savianalizuodamas kūno ir dvasinius pokyčius laiko tėkmėje.

Įvairiai varijuodama fotomenininkė tęsia šį dialogą jau virš dvidešimt metų, kartu fiksuodama senstančio savo kūno pokyčius. „Autoportretai“ (1981-2003) – svarbiausia V.Bubelytės fotografijų serija. Ją sudaro trys dalys: „Su veidrodžiu“ (1982), „Autoportretas“ (1983-1994) ir „Aktas“ (1981-2003). Kompozicijos, techniniu ir stilistiniu požiūriu jie kiek skiriasi. Vienur autorė, naudodama ilgo išlaikymo metodus, kūrė poetiškus, tarsi migloje skendinčius autoportretus, kartais padvigubindama ar patrigubindama savo figūras („Aktas 11“ , 1982; „Aktas 17“, 1983). Subtili, perregima šviesotamsa ir materialumo netekusi, trapi moters figūra šiose fotografijose tarsi išreiškia pačią moters sielą, jos prigimties kelialypumą, egzistencinius išgyvenimus, vienatvę ir skausmo nuojautą. (Anot menininkės, taip tik moteris moterį gali nufotografuoti.) Dar kitaip šis kelialypumas išnyra serijoje, atliktoje naudojant veidrodį („Aktas 24“, „Aktas 25“, 1983). Apie 1990 metus figūra tampa apčiuopiamesnė, vaizduojama stambesniu planu, ryškiau prabyla veidas ir akys. Muzikalios, banguojančios kūno ir kokių nors objektų (pavyzdžiui, lentos, draperijos) linijos čia kalba lygiai taip pat įtaigiai kaip ir veidas. Autorės drąsa nesislėpti, dirbtinai savęs negražinti, atskleisti ir savo veidą (tapatybę) taip pat išsskiria jos kūrybą iš kitų moterų aktų.

2017 m., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmų II aukšto Didžiojoje salėje numatoma surengti Violetos Bubelytės retrospektyvinę fotografijų parodą „Savas kūnas“. Parodoje numatoma išsamiai pristatyti pagrindinę autorės seriją, ją sudarančius ciklus. Taip pat numatoma pristatyti pastarųjų metų (2015-2016) naujausius autorės autoaktus, kurie dar nėra buvę viešai eksponuoti.

V. Bubelytės kūryba uostamiestyje pristatyta išsamiai nėra buvusi. Taip pat tai būtų ir pirmoji tokio pobūdžio ir apimties fotomenininkės paroda ir Lietuvos kontekste. Todėl šis projektas tai unikali galimybė ne tik Klaipėdos ir vakarų Lietuvos regiono fotografijos meno gerbėjams, bet ir kitų miestų fotografijos mylėtojams išsamiai susipažinti su autorės kūryba. Eksponuojant parodą KKKC parodų rūmuose, numatomi edukaciniai užsiėmimai su Klaipėdos mokyklų moksleiviais, meninės pakraipos studentais, kurių metu jie būtų supažindinti su V. Bubelytės kūryba.

Projekto metu planuojama išleisti išsamią monografiją apie V. Bubelytės kūrybą. Monografijoje planuojami talpinti analitiniai žinomų Lietuvos menotyrininkų bei kultūrologų tekstai, nagrinėjantys autorės kūrybą, nuogo kūno vaizdavimą Lietuvos fotografijoje (galimai L. Kreivytė, A. Narušytė, V. Kinčinaitis, A. Tereškinas).

Projektas rengiamas su partneriu – VšĮ „Kultūros meniu“. Partnerio ilgametė patirtis ir profesionalums dirbant su fotografijos projektais užtikrins sklandžią projekto eigą įgyvendinimo, leidybos, viešinimo darbuose.

Planuojami projekto rezultatai – suformuota ir įgyvendinta V. Bubelytės retrospektyvinė fotografijų paroda Klaipėdoje, išleista projektą lydinti monografija, įgyvendinta edukacinė veikla – autorės kūrybos pristatymas uostamiesčio moksleiviams, kito amžiaus grupių žmonėms.