Po vandens ženklu

Marinistinis jungas nuo žemės aruodų gręžia atgal, ketvirtadieniais mėsos kepsnius keičia žuvies patiekalais, vasaromis verčia dėvėti dryžuotas jūrinikes ir jachtomis nardyti bangose, sekti vėjo kryptį ir nešiotis kompasą užantyje; tapyti graudžiai romantiškas saulėtekio-saulėlydžio apšviestas vienišas pušis ir išspjautų laivų griaučius; fotografuoti šeimas su afrikietiškomis beždžionėmis ir egzotiškos išvaizdos rūsčiais jūreiviais; rūkyti pypkę ir – šiukštu! – nesidairyti Šveicarijos Alpių.

Kompasu ieškodami jūrinės krypties, josios nerasime... kūryboje. Jūrinė teritorija retai kada atsispindi vietos menininkų kūriniuose. Vandens ženklas lieka formalus - tarsi įspaudas pase ar banknote, kuriuo atsiskaitoma už bilietą į kalnus, metropolius ar meno polius kur nors venecijose arba vis tebeieškant kito kranto. Klaipėdietiška sąmonė nepersmelkta jūrinio jodo, ji vis dar tapatybės paieškose, judėjime.

Projektas pristato Klaipėdos apskrities menininkus: d.n.s. / Donatą Bielkauską (muzika), Vytą Karaciejų (fotografija), Algį Kliševičių (kaligrafija), Rolandą Rastauską (literatūra), Gytį Skudžinską (fotografija), Beną Šarką (teatras, meniniai objektai), Remigijų Treigį (fotografija), Raimundą Urboną (fotografija).