Gemma Hansson Carbone – Švedijos ir Italijos menininkė bei režisierė

Dalyvaudama ir bendradarbiaudama įvairiuose projektuose, kurie praturtina ir atveria vis naujas jos meno praktikos ir tyrimų perspektyvas, menininkė šiuo metu dirba ir gyvena tarp Švedijos, Italijos ir Graikijos.

Jai jau teko bendradarbiauti su Romeo Castellucci, Theodoros Terzopoulos, Mixail Marmarinos, Rodrigo Garcia, Dead Center, Pavol Liska and Kelly Copper („Nature Theater of Oklahoma“), Julie Stanzak („Tanztheater Wuppertal Pina Bausch“), Chiara Guidi, Tomi Janesic, Fabrice Murgia ir Elli Papakonstantinou/„ODC Ensemble“. Ji taip pat įgijo prestižinės patirties didžiosiose Europos scenose, tokiose kaip Piccolo Teatro di Milano (IT), Epidauro senovinis teatras (GR), Venecijos bienalė – Teatro dell’Arsenale (IT), Ibseno festivalis Osle (NO), Atėnų ir Epidauro festivalis (GR), Operadagen festivalis (N), IRCAM – Pompidu centre (FR), „Romaeuropa“ festivalis (IT), Göteborg Stadsteater (SWE), Geteborgo šokio ir teatro festivalis (SWE), Romos nacionalinis teatras (IT). Jai buvo suteikta Italijos nacionalinė DE.MO./MovinUp, MIC – Ministero della Cultura ir GAi – Associazione Giovani Artisti Italiani stipendija, o nuo 2017 m. ją remia Švedijos Konstnärsnamnden nacionalinė meno taryba. Ji taip pat didžiuojasi būdama siuvinėtoja-aktyviste.

Aaron McLaughlin – iš Airijos kilęs, nuo 2013 m. Amsterdame, Olandijoje, gyvenantis menininkas ir kuratorius.

Dirba įvairiose tarpdisciplininėse srityse – tekstų rašymo, skulptūros, scenos meno ir kt. Jo naujausi kūriniai yra filmų pagrindu sukurtos instaliacijos, kuriose kritiškai tyrinėjamos šiuolaikinės filmų kūrimo technologijos, įskaitant virtualią realybę, specialiuosius efektus ir režisūrinius sprendimus.

Pastaraisiais metais menininkas jaučia poreikį kuruoti su progresyviais judėjimais susijusius meno praktikus ir tai daugiausiai daro per „Tebekuriantys meną“ platformą, kurios tikslas – palaikyti menininkus pradiniuose ir dažniausiai audringiausiuose jų karjeros etapuose. 2020 m. A. McLaughlin buvo pakviestas būti kuratoriaus asistentu parodoje „Asmeninė daina 사적인노ᄅ“ (angl. Private Song 사적인노ᄅ) „Doosan Art Studio“ meno centre Seule, Pietų Korėjoje, iki 2021 m. pradžios jis buvo nuotoliniu būdu reziduojantis „Sapporo Tenjinyama Art Studio“ menininkas.

Meryem Bayram tai daugelio sričių menininkė, scenografė ir kuratorė

Ji įgijo skulptorės specialybę Karališkojoje Antverpeno dailiųjų menų akademijoje, taip pat studijavo scenografijos magistratūrą Antverpeno Scenos menų magistrantūros mokykloje (POPOK). Jos darbai – instaliacijos, performansai ir scenografija. Be autorinių darbų ji taip pat kaip scenografė bendradarbiavo su nacionalinio ir tarptautinio lygio choreografais, teatro ir filmų režisieriais bei muziejais.

Meryem Bayram darbų varomoji jėga – atsiskleidžiantis žmogaus elgesio ir sukonstruotos erdvinės aplinkos santykis. Jos instaliacijos konstruojamos su elementais, kuriuos menininkas, atlikėjas ar žiūrovas gali manipuliuoti arba aktyvuoti. Jie inicijuoja dialogą su architektūra, objektais, (dienos) šviesa ir garsu. Kurdama tam tikrus kūno ir medžiagos susidūrimus, Meryem Bayram kursto įtampą ir mainus tarp dabarties ir galimo, sukurto ir improvizuoto, pabrėždama mūsų patirties poveikį pačiai erdvei.

Jos skulptūros ir erdvinės instaliacijos prasideda intensyvia konkrečios vietos analize bei užmoju erdvėje materializuoti jos skirtingas perspektyvas. Pasitelkdama paprastas medžiagas, tokias kaip medis ar virvės, ji sukuria erdvines matymo formas ir linijas, kurias auditorija gali moduliuoti keisdama savo erdvės patirtį. Jos scenos dizaino darbai prasideda dekonstruojant kasdieninius objektus ir daugiasluoksnėmis galimybėmis bei perspektyvomis, kurios gali kilti aktyvavus objektą. Meryem Bayram žavi geometrijos galimybės santykyje su kūnu, kalba, spalva, gestais, poezija, matematika, filosofija, garsu ir šviesa. Jos požiūriu, abstrakcija tai būdas sužadinti vaizduotę ir auditorijos įsitraukimą. Tokiu būdu naratyvumą sufleruoja vizualinis trapumas.

Menininkės portfolio rasite čia.

Marie Brumagne David ir Bram Van Cauwenberghe – tai dokumentinio kino menininkų duetas

2016 m. jie sukūrė apdovanojimų pelniusį meninį filmą „Babilone, atmink savo vardą“ (angl. „Remember your name, Babylon“).

Marie ir Bramas – muzikantė ir permakultūralistas – jau daugelį metų daugiausiai savo dėmesio skyrė garsui ir nematomų erdvių, tokių kaip požemis ar vanduo, tyrinėjimams. Kūriniu „Garso diplomatija“ (angl. „Sonic Diplomacy“) jie nagrinėja mūsų sugebėjimą per garsą kurti sinergiją tarp žmonių ir nežmogiškųjų būtybių. Jie kvestionuoja mūsų santykį su gyvybe ir bendrojo pasaulio kūrimo būdą. „Garso diplomatijos“ tikslas – kurti tarprūšinius garso kūrinius žmonėms ir ne žmonėms. Jų kūryba svyruoja tarp vizualiųjų menų, aplinkos garso įrašų, eksperimentinės muzikos ir ekologijos.

Details
Monika Dirsytė yra viena žymiausių performanso žanro menininkių Lietuvoje, dažniausiai dirbanti instaliacijos ir performanso takoskyroje.

Kūrėja į pastarojo žanro subtilybes gilinasi jau dešimt metų. Ji sukūrė bei įgyvendino daugiau nei dvidešimtis įsimintinų bei sudėtingų performansų Lietuvoje ir užsienyje. 2015 m. šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’15“ žiūrovų buvo išrinkta geriausia menininke, atliko performansą: „Aš – tavo saulė“. 2016 m. baigė skulptūros bakalauro ir magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Menininkė savo kūrinius yra pristačiusi Didžiojoje Britanijoje (Londono „D Contemporary“ galerijoje), Vokietijoje (Berlyno „Burster“ galerijoje), Olandijoje, Vengrijoje ir kt. Jos darbų yra įsigijęs ir MO muziejus. Šiuo metu M. Dirsytė studijuoja meno doktorantūrą, tiriamojo darbo tema: „Transperformansas kaip jungtis tarp meno ir gyvenimo“.

Aaron McLaughlin – iš Airijos kilęs, nuo 2013 m. Amsterdame, Olandijoje, gyvenantis menininkas ir kuratorius.

Dirba įvairiose tarpdisciplininėse srityse – tekstų rašymo, skulptūros, scenos meno ir kt. Jo naujausi kūriniai yra filmų pagrindu sukurtos instaliacijos, kuriose kritiškai tyrinėjamos šiuolaikinės filmų kūrimo technologijos, įskaitant virtualią realybę, specialiuosius efektus ir režisūrinius sprendimus.

Pastaraisiais metais menininkas jaučia poreikį kuruoti su progresyviais judėjimais susijusius meno praktikus ir tai daugiausiai daro per „Tebekuriantys meną“ platformą, kurios tikslas – palaikyti menininkus pradiniuose ir dažniausiai audringiausiuose jų karjeros etapuose. 2020 m. A. McLaughlin buvo pakviestas būti kuratoriaus asistentu parodoje „Asmeninė daina 사적인노ᄅ“ (angl. Private Song 사적인노ᄅ) „Doosan Art Studio“ meno centre Seule, Pietų Korėjoje, iki 2021 m. pradžios jis buvo nuotoliniu būdu reziduojantis „Sapporo Tenjinyama Art Studio“ menininkas